paluomu

palúomu adv. iš eilės, pagrečiui, ištisai, išvien: Palúomu sugulė svečiai ant aslos J. Jo visos dirvos palúomu, be ežių J. Grybai šįmet auga palúomu, t. y. tiltais J. Lygų lauką ar[ia] palúomu, o šlapį sumeta biržikėms, sumetimais Skdv. Prastus rugius kerta palúomu ir stato į kupečius Skdv. Ark palúomu (vis aplinkui, be biržės, ne lysvėmis) Skdv. Aš jam diktavau posmais, kaip kad giesmės yra surašytos, o jis surašė palúomu Up.